- turtauti
- turtáuti, -áuja, -ãvo intr. NdŽ siekti turtų, grobti, glemžti: Pradėjo piktieji nuog kitų turtauti, pradėjo vartinti, ėmėsi kariauti TŽVI359(Nz). Kas iš tokios uždarbės? Jei ne su padėjimu Viešpaties Dievo ateina ir jei ne jo mylaširdystėje, bet velnio išradimuose turtauti nori Nz.
Dictionary of the Lithuanian Language.
